- skeletas
- skelètas dkt.
.
.
skeletas — skelètas sm. (2) Š, DŽ, TrpŽ; L stuburinio gyvūno kaulų ir kremzlių visuma, griaučiai: Paramos organai, arba skeleto sistema E. ║ prk. apie labai liesą žmogų: Iš tikrųjų baugu buvo pažiūrėti į tą gyvą skeletą, vien plonute oda pridengtą Pt. Juk… … Dictionary of the Lithuanian Language
kremzlinis skeletas — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Skeleton cartilagineum ryšiai: platesnis terminas – trijų dalių koja … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
kaulinis skeletas — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Skelèton osseum ryšiai: platesnis terminas – trijų dalių koja … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
Membrum tripartitum — trijų dalių koja statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Membrum tripartitum ryšiai: platesnis terminas – skilusios lūpos laikotarpis siauresnis terminas – kaulinis skeletas siauresnis terminas –… … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
trijų dalių koja — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Membrum tripartitum ryšiai: platesnis terminas – skilusios lūpos laikotarpis siauresnis terminas – kaulinis skeletas siauresnis terminas – kremzlinis skeletas… … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
griaučiai — sm. pl. (1) 1. Š skeletas. 2. pagrindinė daikto dalis, prie kurios dedamos kitos dalys: Riogsojo sąšlavų, sudegusių anglių krūvos ir autobusų griaučiai P.Cvir. | prk.: Pasidarykime nors griaučius praktiškos gramatikos Vrp1898,13 … Dictionary of the Lithuanian Language
grėblai — 1 grėblai sm. pl. (1) 1. skeletas, griaučiai: Arklio [nugaišusio] vieni grėblai beliko – mėsą šunes nuėdė Rs. 2. karkasas: Balną reik aptraukti, grėblai dar geri Rs … Dictionary of the Lithuanian Language
grėdai — grė̃dai sm. pl. (2) 1. tvarto, klojimo lubos iš karčių: Jų visi grė̃dai rugiais apipilti Šv. Atnešk avižų nuo grė̃dų Škn. Klėty ant grėdų sukrauti linai Mšk. Prieangėlis mažas, tas pats be grėdų Žem. 2. skeletas, kaulai, griaučiai: Ta karvė… … Dictionary of the Lithuanian Language
jaurinis — jaurinis, ė adj. (1) → jaura 1: Jaurinė dirva DŽ. Lietuvos dirvožemių didelė dalis yra rūgštūs ir jauriniai sp. Atliekant jaurinių dirvožemių pagilinimą, būtina juos kalkiuoti sp. Juodžemio, taip pat ir jaurinėse dirvose kalio būva mažiau rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kabakštai — kabãkštai sm. pl. (2) skeletas, griaučiai, kaulai: Vieni kabãkštai (kaulai) išdžiūvę, išpindėję, mėsos nebėra J. ◊ kabakštùs pastatyti mirti: Kojas, arba kabakštus, pastatė LTIII267(Bs) … Dictionary of the Lithuanian Language